Užsienis

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį paragino Donaldą Trumpą „išsiaiškinti faktus“ apie pagalbą Ukrainai, JAV eksprezidentui, siekiančiam sugrįžti į Baltuosius rūmus, pareiškus, kad Europa turėtų skirti Kyjivui daugiau lėšų. „Nebūkite įbaugintas [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino. Mes nesame, – socialiniame tinkle „X“ į D. Trumpą kreipėsi Ch. Michelis. – Išsiaiškinkime faktus. Skaičiai kalba patys už save. ES parama Ukrainai: 143 mlrd. eurų (150 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad NATO karinis aljansas turi pasirinkti, ar jis iš tikrųjų yra Ukrainos sąjungininkas, ir tai padaryti paspartinant ginklų tiekimą, jog būtų galima padėti su sunkumais susiduriančioms Kyjivo pajėgoms. „Mūsų padangės vėl turi tapti saugios“, – vaizdo konferencijoje su NATO gynybos ministrais sakė V. Zelenskis. „Tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pasirinkimo, ar gyvybė iš tikrųjų visur yra vienodai vertinga.

Jei JAV Atstovų Rūmai pritars pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, Rusijos pelkėse kils kauksmas su naujais branduoliniais grasinimais. Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, Rusijos tyrimų centro vadovas Volodymyras Ogryzka. „Kai dėl Rusijos... Jei Atstovų Rūmai pritars pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, Rusijos pelkėse kils kauksmas su naujais branduoliniais grasinimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus, teigdamas, kad dabartinė Vakarų parama Ukrainai yra „ribota“. Pasak Ukrainos vadovo, Izraelis nebuvo paliktas gintis vienas, kai šeštadienį Iranas sudavė smūgius į šią teritoriją, rašo „SkyNews“. Būtent Irano suduotų smūgių metu Vakarų sąjungininkai suteikė pagalbą Izraeliui ir apgynė oro erdvę nuo Irano dronų. „[Vladimiras] Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės, o mūsų dangus vėl turėtų tapti saugus.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sureagavo į pranešimus, kad dėl spėjamo bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis buvo suimti trys lenkai. Ketvirtadienį Lenkijos prokuratūra pranešė, kad sulaikytas vyras, įtariamas dalyvavęs sąmoksle nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o penktadienį buvo sužinota, kad sulaikyti du žmonės, įtariami velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno padėjėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje.

NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos ir Ukrainos kare nėra pustonių, ir padėkojo visiems, kurie dirba valstybės labui. Jis tai pareiškė penktadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“. „Šis karas – juodas ir baltas, jame nėra pustonių, viskas akivaizdu. Mes esame savo žemėje. Mes giname žmonių gyvybes. Mes stabdome okupantą, kuris gali tik griauti, smurtauti ir sėti blogį. Ir mes turime sustabdyti blogį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pranešė, kad sulaikytas asmuo, kuris įtariamas užsakęs Vilniuje sumušti Rusijos opozicijos veikėją Leonidą Volkovą. „Rusams dirbęs baltarusis, nurodęs dviem lenkams surengti ataką prieš [Aleksejaus] Navalno sąjungininką, buvo sulaikytas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas. „Užpuolikai jau buvo sulaikyti“, – pridūrė jis, bet daugiau detalių nepaskelbė.

Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. Tai rašoma portalo „rbc.ua“ publikacijoje „Įtrūkis Vakarų skyde. Kaip Rusija apeina sankcijas ir kas gali ją sustabdyti“. Pastaruoju metu vis dažniau pranešama, kad Vakarų sankcijos nepadarė reikiamo poveikio Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui. Be kita ko, omenyje turimos užsienietiškos detalės Rusijos technikoje, šaudmenyse ir raketose.

Kelių erelis ne tik pavogė mašiną, bet ir nusprendė pasismaginti viršydamas leistiną greitį. Vairuotojas kėlė rimtą pavojų miesto gyventojams, tad pareigūnams teko panaudoti specialiąją priemonę. Australijos šiaurinės teritorijos policijos pareigūnams pavyko sulaikyti ambicingą kelių erelį. Bebaimis vairuotojas Humpty Doo miestelio gatvėmis skuodė viršydamas leistiną greitį ir kėlė avarines situacijas. Australas vairavo vogtą sidabrinį „Toyota“ markės sedaną.

Prancūzijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi vieną vyrą, sulaukusi pranešimo iš Irano konsulato Paryžiuje apie asmenį, atėjusį su sprogmeniu. „Tas vyras paliko konsulatą ir yra kontroliuojamas“ policijos, nurodė sostinės pareigūnai. Šaltinis policijoje kiek anksčiau pranešė, kad pareigūnai aptvėrė Irano konsulatą Paryžiuje ir konsulato prašymu ruošėsi į jį įeiti, gavusi pranešimą, kad kažkas atėjo su sprogmeniu.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. Jis tai pareiškė per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“. Anot A. Jusovo, jau ne pirmą kartą mėginama surengti pasikėsinimus į Ukrainos vadovus. „Tai vyksta ne pirmą kartą.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ ir jos dukterinės įmonės „Swiss“ ir „Austrian Airlines“ paskelbė, kad dėl dabartinio konflikto Artimuosiuose Rytuose laikinai stabdo visus skrydžius į Izraelį. Kol kas atšaukti keturi skrydžiai, planuoti nuo dabar iki 7 val. (5 val. Grinvičo laiku) šeštadienio rytą, naujienų agentūrai „dpa“ penktadienį sakė „Lufthansa“ atstovas. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, mažiausiai viena Izraelio raketa smogė į taikinį Irane.

Amsterdame mirė vyras, nepertraukiamai sirgęs COVID-19 virusu rekordiškai ilgai – 613 dienų. 72 metų vyras 2022 m. vasarį pateko į ligoninę, užsikrėtęs šia infekcija, ir iki mirties praėjusių metų spalį taip ir nepasveiko. Manoma, kad 20 mėnesių trukusi COVID-19 liga yra ilgiausia, kurią kada nors buvo užfiksavę gydytojai. Medikai teigė, kad dėl sunkios imuninės sistemos būklės ir vėžio ligonis neturėjo pakankamai baltųjų kraujo kūnelių ar antikūnų kovai su virusu.

Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių Iranui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vienoje iš 41-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, ginančios Časiv Jarą, vadaviečių. Valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Viena iš 41-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, ginančios Časiv Jarą, vadaviečių. Kalbėjausi su kariais, išklausiau brigados vado raportą apie operatyvinę situaciją jos atsakomybės zonoje ir gynybinių įtvirtinimų statybą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. Gruodžio viduryje Suomija uždarė savo rytinę sieną, nuo rugpjūčio per sienos su Rusija perėjas atvykus kone tūkstančiui vizos neturinčių migrantų. Suomija ir Rusija turi bendrą 1 340 km ilgio sieną.

„iPhone 15“ pirkėjai turėtų būti atidūs: naudodami netinkamas USB-C jungtis galite sudeginti savo įrenginį. Rugsėjo 22 d. „Apple“ išleis naująjį „iPhone“ ir pirmą kartą jame bus USB-C jungtis – tai bus perėjimas nuo „Apple“ naudojamų „Lightning“ jungčių.

Ukrainoje viešintis Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienio naktį dėl Rusijos atakos grėsmės turėjo leistis į slėptuvę. Pavojaus sirenos Kyjive ėmė gausti 4.40 val., R. Habeckas ir jo delegacija turėjo beveik pusantros valandos praleisti požeminiame viešbučio garaže. R. Habeckas atvyko į Ukrainą ketvirtadienį, penktadienį jis ketino surengti kelis susitikimus ir vėliau išvykti į Moldovą susitikti su ministru pirmininku Dorinu Receanu.