kalmaras

200 tūkstančius eurų – tiek Japonijos miestelis Notas išleido rožinio kalmaro statulai.  Pandemijos akivaizdoje tokia investicija pusiasalyje įsikūrusiam mažam miesteliui gali kelti abejones, tačiau čia ir slypi šio uosto idėjos tikslas. Japonijos vyriausybė miesteliui skyrė septynis milijonus eurų atsigauti nuo koronaviruso pandemijos, tačiau dalį lėšų Notas išleido būtent šiam kalmarui.

Mama galvojo, kad savo dvynukams išrinko nuostabius vardus, bet viena draugė pastebėjo, kad tariami tam tikra tvarka vardai skamba nekaip. Išrinkti vaikui tobulą vardą yra labai sunki užduotis – dar sunkiau, jei reikia išrinkti du vardus dvynukams. Bet viena mama manė, kad savo dvynukams pagaliau rado tobulus vardus. Moteris iš Australijos mergaitę nusprendė pavadinti Ari, o berniuką – Callum. Iš pirmo žvilgsnio šie vardai skamba visai įprastai.

Visuomet liūdna, kai jūra į krantą išmeta nugaišusius gyvūnus. Sekmadienio rytą viename Naujosios Zelandijos paplūdimyje į krantą bangos išnešė kai ką didingo. Tai buvo milžiniškas, 4,5 metrų dydžio baltas kalmaras, privertęs išsižioti ne vieną vietos gyventoją. Šalia jo įsiamžinęs jūros gyvių tyrėjas atrodo beveik trigubai mažesnis už gyvį. Nežinoma, kaip šis didžiulis kalmaras pateko į krantą, mat jie dažniausiai nė neplaukioja jūros paviršiuje.

63 metų moteriai prireikė skubios medikų apžiūros, kai neapdoroto kalmaro sėkla pateko į jos burną. Pasirodo, kad moteris valgė kalmarą, kurio vidaus organai nebuvo pašalinti. Medikai jos burnoje aptiko 12 mažų, į vabalus panašių spermos maišelių, kurie tarsi prisiklijavo prie jos liežuvio ir dantenų. Jie buvo įvardinti, kaip kalmaro spermatoforai – kapsulės, sudarytos iš sėklos, priklausančios Japonijos skraidančiam kalmarui Todarodes pacificus.

Gigantiškus kalmarus užfiksuoti pavyksta išties retai. Šį kartą tai pasisekė padaryti japonams, visai netoli Tokijo – šiaurės vakarų Tojamos pakrantėse. Susitikti su tokiu monstru po vandeniu visai nesinorėtų – tai ne vienas tų mažylių, kurių galima užsisakyti restorane ar rasti parduotuvės šaldiklyje. Skrudintas tokio kalmaro žiedelis tikriausiai netilptų lėkštėje, mat vandenų monstro ilgis – kone 4 metrai. Jei jis panorėtų – gal net ir žmogaus iš savo ilgų prisisiurbiančių čiuptuvų nepaleistų.

Darbo inspektoriai UAB „Baltasis pyragas“ direktoriui J. V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė už tai, kad jis leido dirbti kroviko pareigose asmeniui be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie darbo pradžią Sodrai.

Jūros ir vandenynai į savo krantus išmeta keisčiausių dalykų – nuo mums, sausumoje gyvenantiems žmonėms, nematytų gelmių gyvūnų iki istorinių lobių ir net iš krovininių laivų iškritusių gėrybių. 1. Mamuto kaulas Šis didžiulis suakmenėjęs mamuto kojos kaulas gali būti apie dviejų milijonų metų senumo. O surado jį mažas šunelis – nykštukinis taksas, vardu Daisy.

Prekeivis žuvimi iš Kinijos Guanduno provincijos, pasivadinęs ponu Chuangu, ruošė savo prekes pardavimui ir aptiko kalmarą su „siurprizu“ – įdaru-bomba, praneša mixednews.ru. Prekeivis pasakoja, kad išvakarėse žvejojo prie tos pačios provincijos krantų ir pagavo sprogstamą kalmarą. „Turbūt jis granatą palaikė kažkuo valgomu ir ją prarijo, – spėja ponas Chuangas interviu „Telegraph“, – jis buvo labai pilvotas, palyginus su kitais kalmarais, kuriuos mes pagavome tądien.

63-ejų metų Pietų Korėjos gyventojai nutiko neįtikėtinas dalykas – medikai jos burnoje rado 12 gyvų organizmų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo kalmaro spermatozoidai. Keistas įvykis nutiko tada, kai moteris norėjo suvalgyti virtą kalmarą: pabandžiusi jo atsikąsti, staiga pajuto keistą dūrį. Vėliau jos neapleido keistas jausmas, kad burnoje atsirado kažkokių svetimkūnių.