šilauogės

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių. Tinkamai pasirinkus kaimyninius augalus, jūsų šilauogės, tikėtina, duos gausesnį derlių.

Norint užsiauginti stambių ir saldžių šilauogių uogų, nepakanka tik tinkamo rūgštingumo dirvos ir trąšų. Labai svarbus yra šilauogių genėjimas. Kasmet teisingai genint šilauogių krūmus, derės stambios, didelės uogos, net ir tręšiant negausiai. Kada genėti šilauoges? Tinkamiausias laikas šilauogių genėjimui yra kovo mėnuo. Intensyvus genėjimas pradedamas, kai krūmas sulaukia 5–6 metų ir priaugina daugiau šakų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

Šilauogės – nuostabios uogos, kurių krūmų jau galima rasti pas daugelį Lietuvos sodininkų. Jos paplito pirmiausia dėl to, kad atsirado daug ir išsamios informacijos apie jų auginimą. Be to, selekcininkams pavyko išvesti daugybę šilauogių veislių, kurias, laikantis technologijų, galima auginti mūsų šalies soduose. Nepaisant visko, šilauogės yra gana reiklus augalas.

Daugelis lietuvių šiuo metu yra pamėgę gardžias uogas – šilauoges. Tačiau ne vienas padaro kelias esmines klaidas, kuomet bando jas užsiauginti savo ūkyje. Apie jas papasakojo ir patarimais laidoje „Svajonių ūkis“ pasidalijo dr. Algirdas Amšiejus ir dr. Elena Survilienė. Sodininkystės ekspertai atskleidė, kiek drėgmės reikia šilauogėms, kodėl jų lapeliai ruduoja ir išdavė auksinius patarimus, kaip auginti šilauoges, kad sulauktumėte puikaus derliaus.

Šilauogės nusipelno „supermaisto“ vardo. Jos ne tik vitaminų šaltinis, bet ir antioksidantų karalienės – nė viena uoga nesugaudo tiek radikalų, kiek ji, ir taip apsaugo organizmo ląsteles. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šilauogės yra vienos populiariausių uogų ištisus metus, todėl lietuviškas jų derlius yra itin laukiamas ir graibstomas.

Ūkininkai jau skina pirmąsias šiemet prinokusias šilauoges. Beje, pastaruoju metu itin populiarėja ūkiuose uogauti patiems.  „Galiu visada nueiti į turgų ar parduotuvę nusipirkti, bet ne tas malonumas“, – sako Albina iš Panevėžio rajono. Į šilauogių ūkį, netoli Panevėžio, moteris uogauti atvyko pirmą kartą.  „Šiandien nedirbu, tai taip sugalvojau, kad atvažiuosiu pasiskinti, paskanauti. Turime anūkę, kuri dievina uogas, tai valgys“, – teigia Albina.

Dažnai su mėlynėmis lyginamos šilauogės pagrįstai vadinamos „supermaistu“ – jose gausu sveikatai palankių maistinių medžiagų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė Vaida Kurpienė šias uogas sezono metu pataria valgyti kuo dažniau ir įvairiau, mat šilauogės gali padėti mažinti uždegiminius procesus, pagerinti kraujospūdį ar net prilėtinti senėjimo procesus.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ aplankė Kazlų Rūdos savivaldybėje šilauoges sėkmingai auginančią Astą Matukynę, kuri pirmuosius krūmus pasodino 2016 metais po apsilankymo šios televizijos laidos rengiamuose mokymuose. Ūkininkauti pagal profesiją teisininkę pastūmėjo 3 hektarų žemės lopinėlį jai padovanoję tėvai. Astos teigimu, vos gavusi žemės ji pradėjo domėtis, kas galėtų augti smėlingoje žemėje ir „Svajonių ūkio“ mokymuose apsisprendė auginti šilauoges.