Lietuvos verslas

Kol Lietuvoje dėl ypač išaugusių kainų ir palūkanų įsigyti net ir nedidelį butą daugeliui atrodo misija neįmanoma, kitur, pavyzdžiui, Italijoje, namui užteks vos 1 euro. Tiesa, viskas nėra taip paprasta, kadangi nusipirktą nekilnojamąjį turtą (NT) reikės renovuoti. Vis tik nenorintiems pirkti ir po to remontuoti griuvėsių, yra ir kita, taip pat labai patraukli galimybė. Kur kas geriau išsilaikę namai, kuriems nereikia didelės priežiūros, yra siūlomi už, pvz., 7 tūkst. ar 12 tūkst. eurų.

Nemažai gyventojų siuntas į užsienį arba jų sulaukia į savo namų pašto dėžutes ar paštomatuose. Tačiau ne visos siuntos pasiekia savo galutinį gavėją – kai kuriais atvejais jos tiesiog dingsta. Tad specialistai įspėja, ką reikia padaryti iš anksto, kad blogiausiu atveju neprarastumėte pinigų. Vienoje iš socialinio tinklo grupių internautas papasakojo, kaip užsakyta prekė iš užsienio buvo pradanginta, o dėl to galiausiai teko skaičiuoti nemenkus nuostolius.

Daugiabučių gyventojai, maisto gamybai tebenaudojantys dujų balionus, kviečiami nedelsti ir teikti paraiškas finansavimui gauti.    Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų.

Lietuvoje siekiant žaliosios energetikos tikslų, biometano dujų gamybos apimtys auga, tačiau sektoriaus atstovai teigia pasigendantys aiškumo ir sutarimo tarp politikų, kaip šis sektorius turėtų vystytis ateityje. Anot jo atstovų, biometaną plačiau naudoti ypač reikėtų transporto sektoriuje.

Daugelis gyvūnus laikančių gyventojų savo augintinius laiko šeimos nariais, tad ir atsisveikinti su jais nori panašiai ar net taip pat, kaip su žmonėmis. Vis tik svarbu nepamiršti, kad savo augintinių laidoti bet kur ir bet kaip negalima. Už tai gali grėsti baudos, siekiančios 550 eurų, juridiniams asmenims – net 3000 eurų. Taigi, gyvenant daugiabutyje ir norint su gyvūnėliu atsisveikinti tinkamai, reikia kreiptis į gyvūnų krematoriumus ar kapines.

Šiuo metu Lietuvoje AKM (afrikinio kaulių maro) virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, kai tuo tarpu 2023 m. per visus metus atvejų skaičius siekė 600. Taigi laukinėje gamtoje, virusas plinta augančia tendencija, todėl ūkininkai ir medžiotojai privalo būti budrūs ir laikytis visų biosaugos priemonių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors AKM atvejų Lietuvoje daugėja, tačiau 16-koje Lietuvos rajonų savivaldybių, pastaruosius 12 mėn.

Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. Už iškirstus medžius bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) valstybės biudžetui sumokės apie 370 tūkst. eurų kompensaciją. Palangos oro uostą valdančios LTOU teigimu, medžiai bus iškirsti pagal Europos aviacijos saugos agentūros reikalavimus, neapribojant galimybės jame tūpti orlaiviams.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Apsipirkinėjimas internetu, ypač iš asmenų socialiniuose tinkluose, neretai apkarsta, nes pirkėjai lieka apgauti, o pardavėjai pradingsta. Vis tik kiek neįprasta, kai tokiomis aferomis užsiiminėja dešimtis tūkstančių sekėjų turinti parduotuvė. Šimtai be prekių ir be pinigų likusių klientų, grasinimais besišvaistanti parduotuvės savininkė, klastočių pardavinėjimas, galimai slepiami mokesčiai ir kitos apgavystės vyksta atvirai, tačiau ir toliau sėkmingai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

VIsuomenę suskaldžiusi „GO Vilnius“ reklama dalį susidomėjusių privertė pasigilinti, kas per įmonė sukūrė šią reklamą. Paaiškėjo, kad „GO Vilnius“ – tai Vilniaus savivaldybės įmonė, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Joje iš 56 darbuotojų 50 yra laikomi „vadovais“, o gyvai į biurą pačioje sostinės širdyje jie privalo ateiti vos 3 dienas į savaitę. Daugiau apie šią įmonę sužinojo TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Atšilus orams darbdaviai vis intensyviau ieško sezoninių darbuotojų. Labiausiai pastiprinimo dairosi įvairios maitinimo įstaigos. Pasak restoranų atstovų, daugiausiai dirbti sezono metu ateina studentai ir moksleiviai. Pasirodo, kad jaunimas nori mažai dirbti, bet daug užsidirbti, kai kurie svajoja be jokios patirties į rankas gauti ir iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, bus skiriamos dotacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kviečia teikti paraiškas šiai paramai gauti.

Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Visgi dažnam nelengva perprasti jos skyrimo ir apskaičiavimo subtilybes bei įvairias išimtis, todėl ekspertai paaiškina, kokio dydžio išmoką galima gauti bei ar jums galėtų priklausyti papildoma pašalpa, rašoma pranešime spaudai.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė prilygo 620 mln. eurų. Anot jo, taip pat pastebimas išaugęs pasitikėjimas lietuviškomis statybos bendrovėmis. „Vien praėjusiais metais Lietuvos statybininkai užsienyje atliko daugiau kaip 620 mln. eurų vertės darbų. Tai yra rekordinis eksporto rodiklis“, – parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo D. Gedvilas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kritiškai vertina Finansų ministerijos parengtame projekte „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ numatytą pokytį, kuomet baudų ir ekonominių sankcijų įsiskolinimų valstybėje išieškojimą perimtų Vyriausybė. Anot LVK generalinio direktoriaus pavaduotojo Emilio Ruželės, tai toliau turėtų daryti anstoliai.

Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą.