• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gydytojai konstatuoja, kad temperatūra tikriausiai yra vienas iš dažniausių skundų, dėl kurio tėvai sunerimsta ir kreipiasi į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Vis tik čia skubėti reikėtų ne visada. Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė su portalu tv3.lt sutiko pasidalinti patarimais, kaip reikėtų elgtis vaikui karščiuojant.

Gydytojai konstatuoja, kad temperatūra tikriausiai yra vienas iš dažniausių skundų, dėl kurio tėvai sunerimsta ir kreipiasi į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Vis tik čia skubėti reikėtų ne visada. Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė su portalu tv3.lt sutiko pasidalinti patarimais, kaip reikėtų elgtis vaikui karščiuojant.

REKLAMA

Visų pirma ji priminė, kad temperatūra yra natūrali organizmo reakciją ir (dažniausiai) į virusinį arba bakterinį sukėlėją. 

„Dažnai visi baiminasi, kad kuo aukštesnė temperatūra – tuo labiau tai bakterinė infekcija. Tačiau temperatūra yra vienas mažiausiai specifinių ligai požymių. Pazvyzdžiui, labai aukšta temperatūra būna ir gripo atveju (gripas – virusinė liga) ar gali būti ir bakterinio strep-tonzilito atveju“, – aiškino gydytoja.

Prieš pradėdama vardyti dažniausias vaikų karščiavimo priežastis gydytoja patarė, kad pirmas nerimo sumažinimas – taisyklingas temperatūros pamatavimas su tinkamu termometru.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausias patarėjas – šeimos gydytojas

„Dažniausiai vaikai karščiuoja dėl peršalimo – virusų sukeltų ūminių kvėpavimo takų infekcijų (tai apie 70–80 proc. visų karščiavimo priežasčių). Taip pat ausies infekcijos, tonzilito (anginos), žarnyno infekcijos, inkstų uždegimo. 

REKLAMA

Dažniausiai bet koks karščiavimas traktuojamas kaip labai skubi ir grėsminga būklė, kas nėra visiška tiesa. Yra labai aiškūs požymiai ir vadinami „red-flag'ai“, kada tėvai tikrai turėtų sunerimti ir kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Visais kitais atvejais šeimos gydytojas yra geriausias patarėjas, nuramintojas ir išgydytojas. Todėl visada susisiekite pirmiausiai su juo/ja. Jis geriausiai pažįsta patį vaiką, žino, kaip vaikas kiekvienu atveju serga“, – patarė L. Jankauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Vaistų duoti būtina, tačiau ne bet kokių

Gydytoja patarė, kad tiek kreipiantis į šeimos gydytoją, tiek nutarus atvykti į vaikų skubios pagalbos skyrių, visada reikėtų duoti temperatūrą ir/ar skausmą mažinančių vaistų (paracetamolio ar ibuprofeno).

„Prisiminkite, kad tai visiškai neiškreips nei ligos požymių nei tyrimo rezultatų. Dažnai girdime įvairiausių namų gydymo metodų, kurie buvo taikyti gerokai seniau, niekada nebuvo įrodymais pagrįsti ir dažnai kenksmingi vaikui (ir taip pat suaugusiajam)“, – įspėjo gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, ko niekada negalima daryti vaikui karščiuojant:

  • niekada jo/jos netrinkite/netepkite spiritu;
  • niekada neduokite citramonų, analginų;
  • niekada neduokite vaikams (ypač mažesniems) kombinuotų preparatų (jų galite perdozuoti, o ir dažnai esamos kitos medžiagos-pseudoefedrinas, kofeinas yra žalingi vaikui).
  • niekada neduokite aspirino temperatūrai mušti, nes galimos labai grėsmingos komplikacijos (pvz., Reye sindromas).
  • Viburkolis ar kitos homeopatinės priemonės – nemuša temperatūras ir nemažina skausmo. Todėl tokiomis priemonėmis visiškai nepadėsite savo vaikui.

Tuo metu ibuprofenas ir paracetamolis duodami tinkamomis dozėmis pakankamai gerai numuša temperatūrą, taip pat mažina ir skausmą.

„Jei nesate užtikrinti, ką daryti, kokį vaistą skirti vaikui – pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar jį pavaduojančiu kitu šeimos gydytoju“, – patarė L. Jankauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų