• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kokia kūno temperatūra mums pavojinga ir kada jau reikia kreiptis pagalbos? Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? Tokių klausimų respiracinių ligų įkarštyje, ko gero, kyla dažnam. 

Kokia kūno temperatūra mums pavojinga ir kada jau reikia kreiptis pagalbos? Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? Tokių klausimų respiracinių ligų įkarštyje, ko gero, kyla dažnam. 

REKLAMA

Į šiuos klausimus atsako ir patarimais pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė.

Kas laikytina aukšta temperatūra? Ar yra riba, kai jau būtina vykti į skubios pagalbos skyrių?

Nėra universalios taisyklės, kokia temperatūra yra per aukšta, nes kiekvienas žmogus labai individualiai reaguoja į karščiavimą – vienas gana gerai jaučiasi pakilus 38 °C temperatūrai, o kitas gali sunkiai toleruoti 37,5 °C karščiavimą. Kalbant bendrai, dažniausiai pacientams rekomenduoju mažinti temperatūrą, kai ji yra aukštesnė nei 38 °C (arba mažesnė, jeigu ją sunkiai toleruojate).

Jei temperatūros nepavyksta sumažinti vartojant vaistus adekvačiomis dozėmis ilgiau nei 3 paras, reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Atvykus anksčiau, dažniausiai mums, gydytojams, sunku nuspręsti, ar infekcija virusinė (kai gydymui pakaktų poilsio, miego, vaistų nuo karščiavimo ir skysčių), ar bakterinė (kai gydymui reikėtų skirti antibiotikus), nes uždegiminiai rodikliai „sureaguoja“ tik per 2–3 paras nuo sirgimo pradžios. O skirti antibiotikų „dėl visa ko“ tikrai nerekomenduojama. Noriu atkreipti dėmesį, kad ši „lauk ir stebėk“ taisyklė negalioja tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl tam tikrų ligų, vartojamų vaistų (pvz.: kortikosteroidų), ar tiems, kuriems dėl onkologinės ligos taikoma chemoterapija.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat, jeigu temperatūra aukštesnė nei 41 °C ir jos sumažinti nepavyksta arba kartu su karščiavimu pasireiškia ir kiti simptomai, kaip sąmonės sutrikimas, dusulys, dažnas kvėpavimas, mažas kraujo spaudimas, petechinis/hemoraginis bėrimas (tai toks bėrimas, kurį paspaudus, jis nepranyksta/neišblykšta – rekomenduojama tikrinti spaudžiant su stiklinės dugnu), tokiu atveju reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. 

REKLAMA

Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? 

Šaltkrėčio metu žmogus visąlaik išlieka sąmoningas, tuo metu traukulių atveju sąmonė visuomet prarandama. Traukuliams taip pat būdinga nevalingas pasišlapinimas ir sukandžiotas liežuvis. Viso to nebūna karščiavimo, kūno drebulio, šaltkrėčio metu – tai yra normali organizmo reakcija kovojant su infekcijomis.

Per kiek laiko turėtų pasireikšti temperatūrą mažinančių vaistų poveikis?

Kiekvienas vaistas veikia skirtingai. Vartojant paracetamolį rezultatas pasiekiamas gana greitai, nes maksimali vaisto koncentracija kraujyje pasiekiama per 30–60 minučių, taigi, temperatūros sumažėjimą turime matyti vėliausiai po 1 val. nuo vaisto suvartojimo, o karščiavimą mažinantis poveikis trunka 6–8 valandas. Kitas labai populiarus ir dažnai naudojamas vaistas tiek skausmui malšinti, tiek temperatūrai mažinti yra ibuprofenas. Jo didžiausia koncentracija kraujyje pasiekiama per 1–2 valandas. 

REKLAMA
REKLAMA

Nepasiekus norimo efekto geriant vieną vaistą, visada galima pridėti ir kitą, pavyzdžiui, derinti paracetamolį ir ibuprofeną, tačiau jokiu būdu neviršyti tiek maksimalios vienkartinės dozės, tiek maksimalios paros dozės. Paracetamolio didžiausia vienkartinė dozė yra 1 g, o maksimali paros dozė 4 g. Tuo tarpu ibuprofeno didžiausia vienkartinė dozė yra 400 mg, o maksimali paros dozė – 1200 mg. Detalesnę informaciją galite rasti informaciniame lapelyje. Taip pat atkreipkite dėmesį į vaistinėse parduodamų miltelių tipo arbatų sudėtį – jose gali būti nemažai paracetamolio, tad nesunku susipainioti ir viršyti maksimalias vienkartines ar paros dozes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų