• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu Lietuvoje atšilus orams, siaučia užkrečiamos žarnyno ligos, liaudiškai vadinamos „skrandžio gripu“. Tai rota, noro ir kitų virusų sukelta infekcija, kuria įprastai užsikrečia visa šeima. Vis daugiau tėvų ir vaikų skundžiasi negalavimais, todėl gydytoja įspėja saugotis.

Šiuo metu Lietuvoje atšilus orams, siaučia užkrečiamos žarnyno ligos, liaudiškai vadinamos „skrandžio gripu“. Tai rota, noro ir kitų virusų sukelta infekcija, kuria įprastai užsikrečia visa šeima. Vis daugiau tėvų ir vaikų skundžiasi negalavimais, todėl gydytoja įspėja saugotis.

REKLAMA

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šių metų pirmą mėnesį buvo užfiksuota daugiau užsikrėtimų rota ir noro virusų sukeltomis infekcijomis nei praėjusiais metais.

Šių metų sausio mėnesį buvo užregistruoti 198 norovirusinės infekcijos atvejai, o pernai, tuo pačiu laiku, užfiksuota 110 atvejų. Rotavirusinės infekcijos atvejų šių metų sausį buvo užfiksuoti 107 atvejai, o pernai jų buvo žymiai mažiau – 40 atvejų“, – teigia NVSC.      

Naujienų portalui tv3.lt šeimos gydytoja Agnė Misiūtė papasakojo, kaip apsisaugoti nuo „skrandžio gripo“, kaip gydytis bei kam jis yra pavojingiausias.

REKLAMA
REKLAMA

Šeimos gydytoja pabrėžia, jog roto virusas dažniausiai plinta kovo ir balandžio mėnesiais, bei lapkritį ir gruodį. Taip pat galime pastebėti tendencijas, kad ši infekcija plinta per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Velykas, kai vyksta bendri susibūrimai.

REKLAMA

„Šie virusai taip pat sparčiai plinta, kai imunitetas nusilpsta ir lengvai kimba virusai bei bakterijos. Imunitetas nusilpsta, kai žmonės mažai vaikšto, nevartoja vitaminų, papildų ir būna ne tokie aktyvūs, kaip vasarą“, – tikina A. Misiūtė.

Žarnyno infekcijos simptomai

„Skrandžio gripo“ arba virusinės žarnyno infekcijos, vienas iš didžiausių simptomų yra viduriavimas. Kiti simptomai yra: pykinimas, vėmimas, gali pasitaikyti raumenų spazmai, pilvo pūtimas, galvos skausmas, karščiavimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kalbant apie viduriavimą, svarbu paminėti, kad mediciniškai viduriavimas laikomas tada, kai viduriuojama ne du ar tris kartus per dieną, bet daugiau – 5 ar 7 kartus“, – pabrėžia gydytoja.

Žarnyno infekcijas sukelia virusai, bakterijos arba parazitai. Užsikrėsti galima per tiesioginį kontaktą, jei žmogus turi roto ar noro virusą.

„Užterštumas plinta greitai – užtenka po naudojimosi tualetu blogai nusiplauti rankas ir nučiupinėti erdvę ir galima šį virusą lengvai pasigauti, ypač jei yra mažų vaikų, kurie viską deda į burną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Norint išvengti šios infekcijos, po naudojimosi tualetu, būtina gerai plautis rankas, neliesti veido nešvariomis rankomis. Ruošiant maistą svarbu užtikrinti, kad būtų gerai nuplautos daržovės.

Jei žmogus serga arba sirgo, būtų gerai, kad jis negamintų maisto, laikytųsi atstumo, dezinfekuotų paviršius. Jei namie yra sergančių asmenų, patalai, rankšluosčiai bei kriauklės, kuriose prieš tai prausėsi sergantis asmuo, turi būti gerai išplauti.

Taip pat tualete vandenį būtina nuleidinėti, uždarius unitazo dangtį. Namie ir darbo vietoje reikėtų naudotis tik savo priemonėmis – puodeliais, įrankiais bei rankšluosčiais“, – įspėja šeimos gydytoja.

REKLAMA

Ligos gydymas

Rota ir noro virusai ilgai išsilaiko aplinkoje, todėl net ir nedidelis jų kiekis gali užkrėsti kitus žmones. Daugiausia virusų sergantis žmogus išskiria ūmiu ligos periodu – 4–7 dienas, tol, kol žmogus viduriuoja, tačiau kitus užkrėsti gali ir iki dviejų savaičių.

Jei ligos išvengti nepavyko, A. Misiūtė kūno atstatymui pataria vartoti elektrolitus, negazuotą mineralinį vandenį, rinktis maistą, kuris yra lengvas ir neriebus. Valgyti troškintas daržoves, bananus, vartoti gerąsias bakterijas ir visada išlaikyti skysčių balansą.

REKLAMA

Vengti pieno ir kvietinių produktų, magnio preparatų. Gydytoja pabrėžia, jog jokiu būdu viduriavimo negalima stabdyti vaistais, nes kūnas specialiai iš savęs šalina ligos sukėlėją.

Į skubiosios pagalbos skyrių kreiptis reikėtų tada, kai žmogui nuo vėmimo ir viduriavimo niekas nepadeda. „Reikia stebėti pulsą. Normalus pulsas yra nuo 60 iki 90 k./min. Jei pulsas yra daugiau nei 100 k./min., tada galima įtarti, kad trūksta skysčių, todėl širdis plaka greičiau, kad pravalytų kraują“, – įspėja A. Misiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Skrandžio gripas“ pavojingiausias yra kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie ne visada sugeba išgerti tiek vandens ir kitų skysčių, kiek reikėtų. Skysčių netekimas yra pagrindinė komplikacija, nes vemiant ir viduriuojant jų netenkama labai daug.

„Taip pat ši infekcija pavojinga ir senjorams ar kitiems asmenims, kurie turi daug papildomų ligų ir bet kokia papildoma infekcija sukelia problemų.

Nuo Rota viruso mažus vaikus, 2–6 mėnesių, apsaugoti galima skiepijant, o vyresniems skiepytis tikslo nėra, nes ši liga yra lengvai pagydoma“, – teigia šeimos gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų