• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD).

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD).

REKLAMA

Gamtininkų teigimu, paukščiams grėsmę kelia tiek rapsų, tiek kukurūzų masyvai – jais užsėjus laukus, krūmynuose gyvenantiems paukščiams mažėja buveinių ir maisto šaltinių.

Rapsų laukai – tikra tragedija

SD teigimu, Sacharos smėlynais geltonai žydinčius rapsų laukus vadina gamtininkai. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, gyvajai gamtai tokie laukai – tikra tragedija.

„Gamtininkai rapsų ir kukurūzų masyvus vadina ekologinėmis dykvietėmis“, – sako ornitologas.

Paukščius daugelį metų stebintis M. Karlonas teigia, kad pievose bei krūmynuose gyvenantiems sparnuočiams neliko buveinių ir maisto šaltinių – vabzdžių. Anot ornitologo, taip atsitiko dėl vis didėjančio žemės ūkio veiklos intensyvumo, besaikio pesticidų naudojimo ir melioracijos.

REKLAMA
REKLAMA

M. Karlono teigimu, dėl intensyvios žemės ūkio veiklos Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko 59 proc. agrarinio kraštovaizdžio paukščių. Lietuvoje dėl to nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai ir daug kitų paukščių rūšių.

REKLAMA

„Pas mus atvykę ir pempę pamatę užsieniečiai šokinėja iš džiaugsmo, nes Belgijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje šių paukščių beveik nebeliko. Ten baigia išnykti ir vieversiai, pieviniai kalviukai, geltonosios startos, kurapkos. Lietuvoje šie paukščiai vis dar peri, bet jiems iškilusi rimta grėsmė“, – įsitikinęs M. Karlonas.

Beje, geltonieji rapsų laukai – grėsmė ne tik giesmininkams. Nuo jų galvos susisuka stirnoms bei kitiems kanopiniams gyvūnams. Gamtininkai pasakoja, kad prisiėdę pavasarį atsikapstytų rapsų jie dažnai praranda savisaugos instinktą ir orientaciją – artinasi prie žmonių, išbėga ant kelio, žūsta.

REKLAMA
REKLAMA

Rapsų plotai didėja kasmet

Vis dėlto rapsais užsėjamų plotų Lietuvoje kasmet vis daugėja, praneša SD. Departamento duomenimis, 2016 m. šia kultūra buvo užsėtas 153 tūkst. hektarų plotas, o po metų – 180 tūkst. hektarų plotas.

Praėjusiais metais Lietuvos ūkininkai rapsais užsėjo 283 tūkst. hektarų plotą, pridedama pranešime.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai rugpjūtį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 187 tūkst. tonų rapsų, daugiausia – į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus ir Šveicariją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rapsų derlius pernai buvo didesnis visoje Europoje. Jų paklausa taip pat kasmet didėja. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį rapsų eksportas iš Lietuvos buvo beveik 6 kartus didesnis nei atitinkamą mėnesį 2019 m., praneša SD.

SD duomenimis, praėjusių metų spalį rapsų supirkimo kaina pasiekė 372 eurus už toną ir jų buvo eksportuojama 5 kartus daugiau nei atitinkamą mėnesį 2019 m. O štai šių metų vasarį rapsai buvo superkami vidutiniškai po 431 eurą už toną.

REKLAMA

rapsai Lietuvoje ilgą laiką nebuvo plačiai paplitusi kultūra. Labiau jie ėmė plisti tik po 1986 m. ir kurį laiką auginti pašarams. Pavyzdžiui, 1993 metais rapsais buvo užsėta tik 5,2 tūkst. hektarų, praneša SD.

Vėliau iš jų pradėta gaminti aliejų, biodegalus. SD duomenimis, 2019 m. Lietuvoje buvo pagaminta 167 tūkst. tonos biodyzelino – metilo (etilo) esterio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų